įnagininkas
Lithuanian edit
Alternative forms edit
Etymology edit
From į̇́nagis (“tool”) + -ininkas (a calque of Latin īnstrūmentālis), the former component from į- (“in-, into-”) + nagis (“tool”), the latter from nagà (“hoof”), from Proto-Balto-Slavic *nagā́ˀ (“leg”).[1][2]
Pronunciation edit
Noun edit
į́nagininkas m (plural į́nagininkai) stress pattern 1
- (grammar) instrumental case
- Synonym: instrumentãlis
Declension edit
Declension of į́nagininkas
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | į́nagininkas | į́nagininkai |
| genitive (kilmininkas) | į́nagininko | į́nagininkų |
| dative (naudininkas) | į́nagininkui | į́nagininkams |
| accusative (galininkas) | į́nagininką | į́nagininkus |
| instrumental (įnagininkas) | į́nagininku | į́nagininkais |
| locative (vietininkas) | į́nagininke | į́nagininkuose |
| vocative (šauksmininkas) | į́nagininke | į́nagininkai |
References edit
- ^ Wojciech Smoczyński (2018) “nagà”, in Lithuanian Etymological Dictionary, Berlin, Germany: Peter Lang, , →ISBN, page 414
- ^ Derksen, Rick (2015) “naga”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 327