šnekėti
Lithuanian edit
Verb edit
šnekėti (third-person present tense šnẽka, third-person past tense šnekė́jo)
- (transitive, with accusative) to speak
Declension edit
Conjugation of šnekėti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
šnekù | šnekì | šnẽka | šnẽkame, šnẽkam |
šnẽkate, šnẽkat |
šnẽka | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
šnekė́jau | šnekė́jai | šnekė́jo | šnekė́jome, šnẽkom |
šnekė́jote, šnẽkot |
šnekė́jo | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
šnekė́davau | šnekė́davai | šnekė́davo | šnekė́davome, šnekė́davom |
šnekė́davote, šnekė́davot |
šnekė́davo | ||
| future (būsimasis laikas) |
šnekė́siu | šnekė́si | šnekė́s | šnekė́sime, šnekė́sim |
šnekė́site, šnekė́sit |
šnekė́s | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
šnekė́čiau | šnekė́tum | šnekė́tų | šnekė́tumėme, šnekė́tumėm, šnekė́tume |
šnekė́tumėte, šnekė́tumėt |
šnekė́tų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | šnekė́k, šnekė́ki |
tešnẽka | šnekė́kime, šnekė́kim |
šnekė́kite, šnekė́kit |
tešnẽka | ||
Participles of šnekėti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | šnẽkąs, šnẽkantis | šnẽkamas | |
| past | šnekė́jęs | šnekė́tas | |
| past frequentative | šnekė́davęs | — | |
| future | šnekė́siąs, šnekė́siantis | šnekė́simas | |
| participle of necessity | — | šnekė́tinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | šnekė́damas | ||
| half-participle (padalyviai) |
present | šnẽkant | |
| past | šnekė́jus | ||
| past frequentative | šnekė́davus | ||
| future | šnekė́siant | ||
| manner of action (būdinys) | šnekė́te, šnekė́tinai | ||