Ἐλευσίς
Ancient Greek
Pronunciation
- (5th BC Attic): IPA: /ele͜ʊsís/
- (1st BC Egyptian): IPA: /ɛlɛʍsís/
- (4th AD Koine): IPA: /eleɸsís/
- (10th AD Byzantine): IPA: /elepsís/
- (15th AD Constantinopolitan): IPA: /elepsís/
Proper noun
Ἐλευσίς (genitive Ἐλευσῖνος) f, third declension; (Eleusīs)
- Eleusis; Eleusina, Attica, Greece
Inflection
Inflection
| Case / # | Singular |
|---|---|
| Nominative | ἡ Ἐλευσίς |
| Genitive | τῆς Ἐλευσῖνος |
| Dative | τῇ Ἐλευσῖνῐ |
| Accusative | τὴν Ἐλευσῖνᾰ |
| Vocative | Ἐλευσίς |
Derived terms
- Ἐλευσῖνι
- Ἐλευσινόθεν
- Ἐλευσίναδε
- Ἐλευσίνιος
Descendants
- English: Eleusis; Eleusina
- Greek: Ελευσίς (Elefsis); Ελευσίνα (Elefsina)
- Latin: Eleusis