aristokratija
See also: aristokrātija
Lithuanian edit
Etymology edit
Via some other European language, ultimately from Ancient Greek ἀριστοκρατίᾱ (aristokratíā), from ἄριστος (áristos, “the best”) + κράτος (krátos, “rule, strength”).
Noun edit
aristokrãtija f (plural aristokrãtijos) stress pattern 1
Declension edit
Declension of aristokrãtija
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | aristokrãtija | aristokrãtijos |
genitive (kilmininkas) | aristokrãtijos | aristokrãtijų |
dative (naudininkas) | aristokrãtijai | aristokrãtijoms |
accusative (galininkas) | aristokrãtiją | aristokrãtijas |
instrumental (įnagininkas) | aristokrãtija | aristokrãtijomis |
locative (vietininkas) | aristokrãtijoje | aristokrãtijose |
vocative (šauksmininkas) | aristokrãtija | aristokrãtijos |
Related terms edit
- aristokratas (“aristocrat”)
Further reading edit
- “aristokratija”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- “aristokratija”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024
Serbo-Croatian edit
Alternative forms edit
Pronunciation edit
Noun edit
aristokràtija f (Cyrillic spelling аристокра̀тија)
Declension edit
Declension of aristokratija
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | aristokratija | aristokratije |
genitive | aristokratije | aristokratija |
dative | aristokratiji | aristokratijama |
accusative | aristokratiju | aristokratije |
vocative | aristokratijo | aristokratije |
locative | aristokratiji | aristokratijama |
instrumental | aristokratijom | aristokratijama |