dėmė
Lithuanian edit
Etymology edit
De-prefixing of núodėmė (“sin”), itself formed from a reanalysis of nusidėti (“to sin”) with omission of the reflexive particle si, the verb from nuõ (“away from; for, against”) + dėti (“to place”).[1]
Pronunciation edit
Noun edit
dėmė̃ f (plural dė̃mės) stress pattern 4
Declension edit
Declension of dėmė̃
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | dėmė̃ | dė̃mės |
genitive (kilmininkas) | dėmė̃s | dėmių̃ |
dative (naudininkas) | dė̃mei | dėmė́ms |
accusative (galininkas) | dė̃mę | dėmès |
instrumental (įnagininkas) | dėmè | dėmėmìs |
locative (vietininkas) | dėmėjè | dėmėsè |
vocative (šauksmininkas) | dė̃me | dė̃mės |
Related terms edit
References edit
- ^ Wojciech Smoczyński (2018) “dėmė̃”, in Lithuanian Etymological Dictionary, Berlin, Germany: Peter Lang, , →ISBN, page 100