diegti
Lithuanian edit
Etymology edit
From Proto-Indo-European *dʰeygʷ- (“to stick, to plant”).
Cognate with Proto-Slavic *děgati, *dьgna, Proto-Germanic *dīkaz (“pool, puddle”), Latin fīgō (“pierce, pin, fasten, fix”).
Pronunciation edit
Verb edit
díegti (third-person present tense díegia, third-person past tense díegė) [1]
- to prick, prickle
- (transitive) to plant and raise (vegetables etc.)
Conjugation edit
Conjugation of diegti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
diegiu | diegi | diegia | diegiame, diegiam |
diegiate, diegiat |
diegia | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
diegiau | diegei | diegė | diegėme, diegėm |
diegėte, diegėt |
diegė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
diegdavau | diegdavai | diegdavo | diegdavome, diegdavom |
diegdavote, diegdavot |
diegdavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
diegsiu | diegsi | diegs | diegsime, diegsim |
diegsite, diegsit |
diegs | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
diegčiau | diegtum | diegtų | diegtumėme, diegtumėm, diegtume |
diegtumėte, diegtumėt |
diegtų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | diek, dieki |
tediegia | diekime, diekim |
diekite, diekit |
tediegia | ||
Participles of diegti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | diegiąs, diegiantis | diegiamas | |
| past | diegęs | diegtas | |
| past frequentative | diegdavęs | — | |
| future | diegsiąs, diegsiantis | diegsimas | |
| participle of necessity | — | diegtinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | diegdamas | ||
| half-participle (padalyviai) |
present | diegiant | |
| past | diegus | ||
| past frequentative | diegdavus | ||
| future | diegsiant | ||
| manner of action (būdinys) | diegte, diegtinai | ||
References edit
- ^ “diegti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “diegti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN