gailėti
Lithuanian edit
Etymology edit
Possibly related to gailùs (“sharp, bitter, cold, lamentable, angry”), from Proto-Balto-Slavic *gailas (“sharp, bitter; angry”).[1]
Verb edit
gailė́ti (third-person present tense gaĩlisi, third-person past tense gailė́josi)
- to regret
Conjugation edit
Conjugation of gailėti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
gailiúosi | gailíesi | gaĩlisi | gaĩlimės | gaĩlitės | gaĩlisi | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
gailė́jausi | gailė́jaisi | gailė́josi | gailė́jomės | gailė́jotės | gailė́josi | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
gailė́davausi | gailė́davaisi | gailė́davosi | gailė́davomės | gailė́davotės | gailė́davosi | ||
| future (būsimasis laikas) |
gailė́siuosi | gailė́siesi | gailė́sis | gailė́simės | gailė́sitės | gailė́sis | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
gailė́čiausi | gailė́tumeisi | gailė́tųsi | gailė́tumėmės | gailė́tumėtės | gailė́tųsi | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | gailė́kis | tesigaĩli | gailė́kimės | gailė́kitės | tesigaĩli | ||
References edit
- ^ Derksen, Rick (2015) Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 161