inmanis
Latin
Adjective
inmānis m and f, inmāne n; third declension
- Alternative form of immānis.
Inflection
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case \ Gender | M.F. | N. | MM.FF. | NN. | |
| nominative | inmānis | inmāne | inmānēs | inmānia | |
| genitive | inmānis | inmānis | inmānium | inmānium | |
| dative | inmānī | inmānī | inmānibus | inmānibus | |
| accusative | inmānem | inmāne | inmānēs | inmānia | |
| ablative | inmānī | inmānī | inmānibus | inmānibus | |
| vocative | inmānis | inmāne | inmānēs | inmānia | |