iocosus
Latin
Etymology
From iocus (“jest, joke”).
Adjective
iocōsus m (feminine iocōsa, neuter iocōsum); first/second declension
Inflection
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case \ Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | iocōsus | iocōsa | iocōsum | iocōsī | iocōsae | iocōsa | |
| genitive | iocōsī | iocōsae | iocōsī | iocōsōrum | iocōsārum | iocōsōrum | |
| dative | iocōsō | iocōsae | iocōsō | iocōsīs | iocōsīs | iocōsīs | |
| accusative | iocōsum | iocōsam | iocōsum | iocōsōs | iocōsās | iocōsa | |
| ablative | iocōsō | iocōsā | iocōsō | iocōsīs | iocōsīs | iocōsīs | |
| vocative | iocōse | iocōsa | iocōsum | iocōsī | iocōsae | iocōsa | |