pomum
Latin
Noun
pōmum (genitive pōmī); n, second declension
Inflection
| Number | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominative | pōmum | pōma |
| genitive | pōmī | pōmōrum |
| dative | pōmō | pōmīs |
| accusative | pōmum | pōma |
| ablative | pōmō | pōmīs |
| vocative | pōmum | pōma |
pōmum (genitive pōmī); n, second declension
| Number | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominative | pōmum | pōma |
| genitive | pōmī | pōmōrum |
| dative | pōmō | pōmīs |
| accusative | pōmum | pōma |
| ablative | pōmō | pōmīs |
| vocative | pōmum | pōma |