statio
Latin
Etymology
From the verb stō
Noun
statiō (genitive statiōnis); f, third declension
Inflection
| Number | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominative | statiō | statiōnēs |
| genitive | statiōnis | statiōnum |
| dative | statiōnī | statiōnibus |
| accusative | statiōnem | statiōnēs |
| ablative | statiōne | statiōnibus |
| vocative | statiō | statiōnēs |