kankinti

Lithuanian edit

(This etymology is missing or incomplete. Please add to it, or discuss it at the Etymology scriptorium.)

kankìnti (third-person present tense kankìna, third-person past tense kankìno) ^[1]

Conjugation of kankinti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	kankinu	kankini	kankina	kankiname, kankinam	kankinate, kankinat	kankina
	past (būtasis kartinis laikas)	kankinau	kankinai	kankino	kankinome, kankinom	kankinote, kankinot	kankino
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	kankindavau	kankindavai	kankindavo	kankindavome, kankindavom	kankindavote, kankindavot	kankindavo
	future (būsimasis laikas)	kankinsiu	kankinsi	kankins	kankinsime, kankinsim	kankinsite, kankinsit	kankins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		kankinčiau	kankintum, kankintumei	kankintų	kankintumėme, kankintumėm, kankintume	kankintumėte, kankintumėt	kankintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	kankink, kankinki	tekankina, tekankinie	kankinkime, kankinkim	kankinkite, kankinkit	tekankina, tekankinie

Participles of kankinti

nouns derived from kankinti

kankinti m (past passive)

^ “kankinti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

“kankinti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN