Open main menu

FinnishEdit

EtymologyEdit

karata +‎ -uri

NounEdit

karkuri

  1. deserter
  2. escapee

DeclensionEdit

Inflection of karkuri (Kotus type 6/paperi, no gradation)
nominative karkuri karkurit
genitive karkurin karkurien
karkureiden
karkureitten
partitive karkuria karkureita
karkureja
illative karkuriin karkureihin
singular plural
nominative karkuri karkurit
accusative nom. karkuri karkurit
gen. karkurin
genitive karkurin karkurien
karkureiden
karkureitten
partitive karkuria karkureita
karkureja
inessive karkurissa karkureissa
elative karkurista karkureista
illative karkuriin karkureihin
adessive karkurilla karkureilla
ablative karkurilta karkureilta
allative karkurille karkureille
essive karkurina karkureina
translative karkuriksi karkureiksi
instructive karkurein
abessive karkuritta karkureitta
comitative karkureineen