tylėti

Lithuanian

Etymology

tyla +‎ -ėti

Pronunciation

• IPA^(key): [tʲiːˈleːtʲɪ]

Verb

tylė́ti (third-person present tense tỹli, third-person past tense tylė́jo)

1. (transitive) to silence
2. (intransitive) to be quiet

Conjugation

Conjugation of tylėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	tyliu	tyli	tyli		tylime, tylim	tylite, tylit	tyli
	past (būtasis kartinis laikas)	tylėjau	tylėjai	tylėjo		tylėjome, tylėjom	tylėjote, tylėjot	tylėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	tylėdavau	tylėdavai	tylėdavo		tylėdavome, tylėdavom	tylėdavote, tylėdavot	tylėdavo
	future (būsimasis laikas)	tylėsiu	tylėsi	tylės		tylėsime, tylėsim	tylėsite, tylėsit	tylės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		tylėčiau	tylėtum, tylėtumei	tylėtų		tylėtumėme, tylėtumėm, tylėtume	tylėtumėte, tylėtumėt	tylėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	tylėk, tylėki	tetyli, tetylie		tylėkime, tylėkim	tylėkite, tylėkit	tetyli, tetylie

Participles of tylėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		tylįs, tylintis	tylimas
past		tylėjęs	tylėtas
past frequentative		tylėdavęs	—
future		tylėsiąs, tylėsiantis	tylėsimas
participle of necessity		—	tylėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		tylėdamas
half-participle (padalyviai)	present	tylint
	past	tylėjus
	past frequentative	tylėdavus
	future	tylėsiant
manner of action (būdinys)		tylėte, tylėtinai

Derived terms

prefixed forms of tylėti

• atitylėti
  • atsitylėti
• ištylėti
  • išsitylėti
• nutylėti
  • nusitylėti
• patylėti
• pertylėti
• pratylėti
• pritylėti
• sutylėti
  • susitylėti
• užtylėti
  • užsitylėti

nouns derived from tylėti

• tylėjimas m

Related terms

adjectives related with tylėti

• tylus