dilgėlė
Lithuanian edit
Alternative forms edit
Etymology edit
From Proto-Indo-European *dʰelg-, *dʰelk- (“to stick, prick, stab”), see also dilgus (“prickly”), Latin falx (“hook, sickle”), Old Irish delg (“spine, needle”).[1]
Pronunciation edit
Noun edit
dilgėlė̃ f (plural dìlgėlės) stress pattern 3a [2]
Declension edit
Declension of dilgėlė̃
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | dilgėlė̃ | dìlgėlės |
genitive (kilmininkas) | dilgėlė̃s | dilgėlių̃ |
dative (naudininkas) | dìlgėlei | dilgėlė́ms |
accusative (galininkas) | dìlgėlę | dìlgėles |
instrumental (įnagininkas) | dìlgėle | dilgėlėmìs |
locative (vietininkas) | dilgėlėjè | dilgėlėsè |
vocative (šauksmininkas) | dìlgėle | dìlgėlės |
Related terms edit
nouns related to dilgėlė
- dalgis m
adjectives related to dilgėlė
References edit
- ^ Pokorny, Julius (1959) chapter 662, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, page 662
- ^ “dilgėlė” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “dilgėlė” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN