Norwegian Nynorsk
edit
Old Swedish
edit
Etymology
edit
From Old Norse heyra, from Proto-Germanic *hauzijaną.
hø̄ra
- to hear
Conjugation
edit
Conjugation of hø̄ra (weak)
|
present
|
past
|
infinitive
|
hø̄ra
|
—
|
participle
|
hø̄randi, hø̄rande
|
hø̄rþer
|
active voice
|
indicative
|
subjunctive
|
imperative
|
indicative
|
subjunctive
|
iæk
|
hø̄rir
|
hø̄ri, hø̄re
|
—
|
hø̄rþi, hø̄rþe
|
hø̄rþi, hø̄rþe
|
þū
|
hø̄rir
|
hø̄ri, hø̄re
|
hø̄r
|
hø̄rþi, hø̄rþe
|
hø̄rþi, hø̄rþe
|
han
|
hø̄rir
|
hø̄ri, hø̄re
|
—
|
hø̄rþi, hø̄rþe
|
hø̄rþi, hø̄rþe
|
vīr
|
hø̄rum, hø̄rom
|
hø̄rum, hø̄rom
|
hø̄rum, hø̄rom
|
hø̄rþum, hø̄rþom
|
hø̄rþum, hø̄rþom
|
īr
|
hø̄rin
|
hø̄rin
|
hø̄rin
|
hø̄rþin
|
hø̄rþin
|
þēr
|
hø̄ra
|
hø̄rin
|
—
|
hø̄rþu, hø̄rþo
|
hø̄rþin
|
mediopassive voice
|
indicative
|
subjunctive
|
imperative
|
indicative
|
subjunctive
|
iæk
|
hø̄ris
|
hø̄ris, hø̄res
|
—
|
hø̄rþis, hø̄rþes
|
hø̄rþis, hø̄rþes
|
þū
|
hø̄ris
|
hø̄ris, hø̄res
|
—
|
hø̄rþis, hø̄rþes
|
hø̄rþis, hø̄rþes
|
han
|
hø̄ris
|
hø̄ris, hø̄res
|
—
|
hø̄rþis, hø̄rþes
|
hø̄rþis, hø̄rþes
|
vīr
|
hø̄rums, hø̄roms
|
hø̄rums, hø̄roms
|
—
|
hø̄rþums, hø̄rþoms
|
hø̄rþums, hø̄rþoms
|
īr
|
hø̄rins
|
hø̄rins
|
—
|
hø̄rþins
|
hø̄rþins
|
þēr
|
hø̄ras
|
hø̄rins
|
—
|
hø̄rþus, hø̄rþos
|
hø̄rþins
|
Descendants
edit