kēnings
Latvian edit
Noun edit
kēnings m (1st declension)
- (obsolete term) king; alternative form of ķēniņš
Declension edit
Declension of kēnings (1st declension)
singular (vienskaitlis) | plural (daudzskaitlis) | |
---|---|---|
nominative (nominatīvs) | kēnings | kēningi |
accusative (akuzatīvs) | kēningu | kēningus |
genitive (ģenitīvs) | kēninga | kēningu |
dative (datīvs) | kēningam | kēningiem |
instrumental (instrumentālis) | kēningu | kēningiem |
locative (lokatīvs) | kēningā | kēningos |
vocative (vokatīvs) | kēning | kēningi |