kūjis
Lithuanian edit
Etymology edit
- From Proto-Balto-Slavic *kū́ˀjas, ultimately from Proto-Indo-European *kewh₂- (“to strike”).[1] Cognate with Old Prussian cugis[1] and Proto-Slavic *kyjь (“stick”).[1] See also káuti (“to slay”).
Pronunciation edit
Noun edit
kū́jis m (plural kū́jai) stress pattern 1 [2]
Declension edit
Declension of kū́jis
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | kū́jis | kū́jai |
| genitive (kilmininkas) | kū́jo | kū́jų |
| dative (naudininkas) | kū́jui | kū́jams |
| accusative (galininkas) | kū́jį | kū́jus |
| instrumental (įnagininkas) | kū́ju | kū́jais |
| locative (vietininkas) | kū́jyje | kū́juose |
| vocative (šauksmininkas) | kū́ji | kū́jai |
Synonyms edit
References edit
- ↑ 1.0 1.1 1.2 Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, →ISSN, page 265
- ^ “kūjis” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.