stotelė
Lithuanian edit
Etymology edit
stotis (“station”) + -elė (“diminutive suffix”).
Pronunciation edit
Noun edit
stotẽlė f (plural stotelės) stress pattern 2
- stop (place where buses, trams or trains halt to let passengers get on and off, smaller than a station)
- autobusų stotelė ― bus stop
Declension edit
Declension of stotẽlė
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | stotẽlė | stotẽlės |
| genitive (kilmininkas) | stotẽlės | stotẽlių |
| dative (naudininkas) | stotẽlei | stotẽlėms |
| accusative (galininkas) | stotẽlę | stotelès |
| instrumental (įnagininkas) | stotelè | stotẽlėmis |
| locative (vietininkas) | stotẽlėje | stotẽlėse |
| vocative (šauksmininkas) | stotẽle | stotẽlės |
References edit
- “stotelė”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- “stotelė”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024