įkalbėti

Lithuanian

įkalbė́ti (third-person present tense į̃kalba, third-person past tense įkalbė́jo)

to persuade, to encourage, to talk someone into (doing something)
Jį įkalbėjau nusigerti.
I talked him into getting drunk.

Conjugation of įkalbėti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	įkalbu	įkalbi	įkalba	įkalbame, įkalbam	įkalbate, įkalbat	įkalba
	past (būtasis kartinis laikas)	įkalbėjau	įkalbėjai	įkalbėjo	įkalbėjome, įkalbėjom	įkalbėjote, įkalbėjot	įkalbėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	įkalbėdavau	įkalbėdavai	įkalbėdavo	įkalbėdavome, įkalbėdavom	įkalbėdavote, įkalbėdavot	įkalbėdavo
	future (būsimasis laikas)	įkalbėsiu	įkalbėsi	įkalbės	įkalbėsime, įkalbėsim	įkalbėsite, įkalbėsit	įkalbės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		įkalbėčiau	įkalbėtum, įkalbėtumei	įkalbėtų	įkalbėtumėme, įkalbėtumėm, įkalbėtume	įkalbėtumėte, įkalbėtumėt	įkalbėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	įkalbėk, įkalbėki	teįkalba, teįkalbie	įkalbėkime, įkalbėkim	įkalbėkite, įkalbėkit	teįkalba, teįkalbie

Participles of įkalbėti