Lithuanian
edit
Etymology
edit
į- + kalbėti
Pronunciation
edit
įkalbė́ti (third-person present tense į̃kalba, third-person past tense įkalbė́jo)
- to persuade, to encourage, to talk someone into (doing something)
- Jį įkalbėjau nusigerti.
- I talked him into getting drunk.
Conjugation
edit
Conjugation of įkalbėti
|
|
singular
(vienaskaita)
|
|
plural
(daugiskaita)
|
1st person
(pirmasis asmuo)
|
2nd person
(antrasis asmuo)
|
3rd person
(trečiasis asmuo)
|
1st person
(pirmasis asmuo)
|
2nd person
(antrasis asmuo)
|
3rd person
(trečiasis asmuo)
|
|
|
aš
|
tu
|
jis/ji
|
mes
|
jūs
|
jie/jos
|
indicative
(tiesioginė
nuosaka)
|
present
(esamasis laikas)
|
įkalbu
|
įkalbi
|
įkalba
|
įkalbame,
įkalbam
|
įkalbate,
įkalbat
|
įkalba
|
past
(būtasis kartinis
laikas)
|
įkalbėjau
|
įkalbėjai
|
įkalbėjo
|
įkalbėjome,
įkalbėjom
|
įkalbėjote,
įkalbėjot
|
įkalbėjo
|
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)
|
įkalbėdavau
|
įkalbėdavai
|
įkalbėdavo
|
įkalbėdavome,
įkalbėdavom
|
įkalbėdavote,
įkalbėdavot
|
įkalbėdavo
|
future
(būsimasis laikas)
|
įkalbėsiu
|
įkalbėsi
|
įkalbės
|
įkalbėsime,
įkalbėsim
|
įkalbėsite,
įkalbėsit
|
įkalbės
|
subjunctive
(tariamoji nuosaka)
|
įkalbėčiau
|
įkalbėtum,
įkalbėtumei
|
įkalbėtų
|
įkalbėtumėme,
įkalbėtumėm,
įkalbėtume
|
įkalbėtumėte,
įkalbėtumėt
|
įkalbėtų
|
imperative
(liepiamoji nuosaka)
|
—
|
įkalbėk,
įkalbėki
|
teįkalba,
teįkalbie
|
įkalbėkime,
įkalbėkim
|
įkalbėkite,
įkalbėkit
|
teįkalba,
teįkalbie
|
