šikti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Indo-European *ḱekʷ- (“to defecate”) (cf. Proto-Indo-European *ḱókʷr̥ (“faeces”)). Related to Latvian šekšet (“to soil”).

Verb

šìkti (third-person present tense šìka, third-person past tense šìko)

1. (intransitive) to defecate

Conjugation

Conjugation of šikti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	šiku	šiki	šika		šikame, šikam	šikate, šikat	šika
	past (būtasis kartinis laikas)	šikau	šikai	šiko		šikome, šikom	šikote, šikot	šiko
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	šikdavau	šikdavai	šikdavo		šikdavome, šikdavom	šikdavote, šikdavot	šikdavo
	future (būsimasis laikas)	šiksiu	šiksi	šiks		šiksime, šiksim	šiksite, šiksit	šiks
subjunctive (tariamoji nuosaka)		šikčiau	šiktum, šiktumei	šiktų		šiktumėme, šiktumėm, šiktume	šiktumėte, šiktumėt	šiktų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	šik, šiki	tešika, tešikie		šikime, šikim	šikite, šikit	tešika, tešikie

Participles of šikti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		šikąs, šikantis	šikamas
past		šikęs	šiktas
past frequentative		šikdavęs	—
future		šiksiąs, šiksiantis	šiksimas
participle of necessity		—	šiktinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		šikdamas
half-participle (padalyviai)	present	šikant
	past	šikus
	past frequentative	šikdavus
	future	šiksiant
manner of action (būdinys)		šikte, šiktinai

Derived terms

• šiktinė̃ (“defecation”)

References

• “šikti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
• “šikti”, in Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė [Lithuanian etymological dictionary database], 2007–2012