išbučiuodavęs

Lithuanian

Pronunciation

• IPA^(key): [ɪʃbʊˈtʲʃʲuodɐʋʲæːs]

Participle

išbučiúodavęs

1. frequentative past active participle of išbučiuoti

Declension

    non-pronominal forms of išbučiuodavęs

	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	išbučiuodavęs	išbučiuodavę		išbučiuodavusi	išbučiuodavusios
genitive	išbučiuodavusio	išbučiuodavusių		išbučiuodavusios	išbučiuodavusių
dative	išbučiuodavusiam	išbučiuodavusiems		išbučiuodavusiai	išbučiuodavusioms
accusative	išbučiuodavusį	išbučiuodavusius		išbučiuodavusią	išbučiuodavusias
instrumental	išbučiuodavusiu	išbučiuodavusiais		išbučiuodavusia	išbučiuodavusiomis
locative	išbučiuodavusiame	išbučiuodavusiuose		išbučiuodavusioje	išbučiuodavusiose
vocative	išbučiuodavęs	išbučiuodavę		išbučiuodavusi	išbučiuodavusios

    pronominal forms of išbučiuodavęs

	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	išbučiuodavusysis	išbučiuodavusieji		išbučiuodavusioji	išbučiuodavusiosios
genitive	išbučiuodavusiojo	išbučiuodavusiųjų		išbučiuodavusiosios	išbučiuodavusiųjų
dative	išbučiuodavusiajam	išbučiuodavusiesiems		išbučiuodavusiajai	išbučiuodavusiosioms
accusative	išbučiuodavusįjį	išbučiuodavusiuosius		išbučiuodavusiąją	išbučiuodavusiąsias
instrumental	išbučiuodavusiuoju	išbučiuodavusiaisiais		išbučiuodavusiąja	išbučiuodavusiosiomis
locative	išbučiuodavusiajame	išbučiuodavusiuosiuose		išbučiuodavusiojoje	išbučiuodavusiosiose
vocative	išbučiuodavusysis	išbučiuodavusieji		išbučiuodavusioji	išbučiuodavusiosios