iškeliauti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ keliauti

Pronunciation

• IPA^(key): [ɪʃʲkʲɛˈlʲæʊtʲɪ]

Verb

iškeliáuti (third-person present tense iškeliáuja, third-person past tense iškeliãvo)

1. to set out, to leave

Conjugation

Conjugation of iškeliauti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	iškeliauju	iškeliauji	iškeliauja		iškeliaujame, iškeliaujam	iškeliaujate, iškeliaujat	iškeliauja
	past (būtasis kartinis laikas)	iškeliavau	iškeliavai	iškeliavo		iškeliavome, iškeliavom	iškeliavote, iškeliavot	iškeliavo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	iškeliaudavau	iškeliaudavai	iškeliaudavo		iškeliaudavome, iškeliaudavom	iškeliaudavote, iškeliaudavot	iškeliaudavo
	future (būsimasis laikas)	iškeliausiu	iškeliausi	iškeliaus		iškeliausime, iškeliausim	iškeliausite, iškeliausit	iškeliaus
subjunctive (tariamoji nuosaka)		iškeliaučiau	iškeliautum, iškeliautumei	iškeliautų		iškeliautumėme, iškeliautumėm, iškeliautume	iškeliautumėte, iškeliautumėt	iškeliautų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	iškeliauk, iškeliauki	teiškeliauja, teiškeliaujie		iškeliaukime, iškeliaukim	iškeliaukite, iškeliaukit	teiškeliauja, teiškeliaujie

Participles of iškeliauti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		iškeliaująs, iškeliaujantis	iškeliaujamas
past		iškeliavęs	iškeliautas
past frequentative		iškeliaudavęs	—
future		iškeliausiąs, iškeliausiantis	iškeliausimas
participle of necessity		—	iškeliautinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		iškeliaudamas
half-participle (padalyviai)	present	iškeliaujant
	past	iškeliavus
	past frequentative	iškeliaudavus
	future	iškeliausiant
manner of action (būdinys)		iškeliaute, iškeliautinai