išlaižyti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ laižyti

Pronunciation

• IPA^(key): [ɪʃlɐjˈʒiːtɪ]

Verb

išlaižýti (third-person present tense išlaĩžo, third-person past tense išlaĩžė)

1. to lick clean
2. to lick up
3. (vulgar) to eat out

Conjugation

Conjugation of išlaižyti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	išlaižau	išlaižai	išlaižo		išlaižome, išlaižom	išlaižote, išlaižot	išlaižo
	past (būtasis kartinis laikas)	išlaižiau	išlaižei	išlaižė		išlaižėme, išlaižėm	išlaižėte, išlaižėt	išlaižė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	išlaižydavau	išlaižydavai	išlaižydavo		išlaižydavome, išlaižydavom	išlaižydavote, išlaižydavot	išlaižydavo
	future (būsimasis laikas)	išlaižysiu	išlaižysi	išlaižys		išlaižysime, išlaižysim	išlaižysite, išlaižysit	išlaižys
subjunctive (tariamoji nuosaka)		išlaižyčiau	išlaižytum, išlaižytumei	išlaižytų		išlaižytumėme, išlaižytumėm, išlaižytume	išlaižytumėte, išlaižytumėt	išlaižytų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	išlaižyk, išlaižyki	teišlaižo, teišlaižai		išlaižykime, išlaižykim	išlaižykite, išlaižykit	teišlaižo, teišlaižai

Participles of išlaižyti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		išlaižąs, išlaižantis	išlaižomas
past		išlaižęs	išlaižytas
past frequentative		išlaižydavęs	—
future		išlaižysiąs, išlaižysiantis	išlaižysimas
participle of necessity		—	išlaižytinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		išlaižydamas
half-participle (padalyviai)	present	išlaižant
	past	išlaižius
	past frequentative	išlaižydavus
	future	išlaižysiant
manner of action (būdinys)		išlaižyte, išlaižytinai

Derived terms

• išsilaižyti