stačiatikis

Lithuanian

Etymology

Probably a calque of Russian правосла́вный (pravoslávnyj), from Old Church Slavonic православьнъ (pravoslavĭnŭ), itself a calque of Ancient Greek ὀρθόδοξος (orthódoxos). The first component appears to be stačias (“upright”), however the second component corresponding to "fame" or "glory" is uncertain.

Adjective

stačiãtikis m (feminine stačiatikė)

1. (religion) Orthodox

Declension

declension of stačiatikis

	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	stačiãtikis	stačiãtikiai		stačiãtikė	stačiãtikės
genitive	stačiãtikio	stačiãtikių		stačiãtikės	stačiãtikių
dative	stačiãtikiam	stačiãtikiams		stačiãtikei	stačiãtikėms
accusative	stačiãtikį	stačiãtikius		stačiãtikę	stačiãtikes
instrumental	stačiãtikiu	stačiãtikiais		stačiãtike	stačiãtikėmis
locative	stačiãtikiame	stačiãtikiuose		stačiãtikėje	stačiãtikėse
vocative	stačiãtikis	stačiãtikiai		stačiãtikė	stačiãtikės

Derived terms

• stačiatikinti
• stačiatikybė
• stačiatikystė
• stačiãtikiškas

 

References

• “stačiatikis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
• “stačiatikis”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024