užbučiuoti

Lithuanian

Etymology

už- +‎ bučiuoti

Verb

užbučiuoti (third-person present tense užbučiuoja, third-person past tense užbučiavo)

1. to shower kisses (on); to smother with kisses

Conjugation

Conjugation of užbučiuoti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	užbučiuoju	užbučiuoji	užbučiuoja		užbučiuojame, užbučiuojam	užbučiuojate, užbučiuojat	užbučiuoja
	past (būtasis kartinis laikas)	užbučiavau	užbučiavai	užbučiavo		užbučiavome, užbučiavom	užbučiavote, užbučiavot	užbučiavo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	užbučiuodavau	užbučiuodavai	užbučiuodavo		užbučiuodavome, užbučiuodavom	užbučiuodavote, užbučiuodavot	užbučiuodavo
	future (būsimasis laikas)	užbučiuosiu	užbučiuosi	užbučiuos		užbučiuosime, užbučiuosim	užbučiuosite, užbučiuosit	užbučiuos
subjunctive (tariamoji nuosaka)		užbučiuočiau	užbučiuotum, užbučiuotumei	užbučiuotų		užbučiuotumėme, užbučiuotumėm, užbučiuotume	užbučiuotumėte, užbučiuotumėt	užbučiuotų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	užbučiuok, užbučiuoki	teužbučiuoja, teužbučiuojie		užbučiuokime, užbučiuokim	užbučiuokite, užbučiuokit	teužbučiuoja, teužbučiuojie

Participles of užbučiuoti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		užbučiuojąs, užbučiuojantis	užbučiuojamas
past		užbučiavęs	užbučiuotas
past frequentative		užbučiuodavęs	—
future		užbučiuosiąs, užbučiuosiantis	užbučiuosimas
participle of necessity		—	užbučiuotinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		užbučiuodamas
half-participle (padalyviai)	present	užbučiuojant
	past	užbučiavus
	past frequentative	užbučiuodavus
	future	užbučiuosiant
manner of action (būdinys)		užbučiuote, užbučiuotinai