kalė
See also: Appendix:Variations of "kale"
Lithuanian edit
Etymology edit
From Proto-Indo-European *(s)kel- (“to call out, bark, cry”), see also kalbà, Ancient Greek καλέω (kaléō), Proto-Celtic *kalyākos.[1]
Pronunciation 1 edit
Noun edit
kalė̃ f (plural kãlės) stress pattern 4[2]
Declension edit
Declension of kalė̃
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | kalė̃ | kãlės |
| genitive (kilmininkas) | kalė̃s | kalių̃ |
| dative (naudininkas) | kãlei | kalė́ms |
| accusative (galininkas) | kãlę | kalès |
| instrumental (įnagininkas) | kalè | kalėmìs |
| locative (vietininkas) | kalėjè | kalėsè |
| vocative (šauksmininkas) | kãle | kãlės |
Hypernyms edit
Idioms edit
Pronunciation 2 edit
Verb edit
kãlė
References edit
- ^ Pokorny, Julius (1959) “548-50”, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, pages 548-50
- ↑ 2.0 2.1 Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.