klėtis
Lithuanian edit
Etymology edit
Pronunciation edit
Noun edit
klė́tis f (plural klė́tys) stress pattern 1[1] (diminutives klėtelė, klėtužė)
Declension edit
Declension of klė́tis
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | klė́tis | klė́tys |
| genitive (kilmininkas) | klė́ties | klė́čių |
| dative (naudininkas) | klė́čiai | klė́tims |
| accusative (galininkas) | klė́tį | klė́tis |
| instrumental (įnagininkas) | klė́timi | klė́timis |
| locative (vietininkas) | klė́tyje | klė́tyse |
| vocative (šauksmininkas) | klė́tie | klė́tys |
Synonyms edit
Hypernyms edit
See also edit
References edit
- ^ Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.