įsakyti

Lithuanian

Etymology

• į- +‎ sakýti

Pronunciation

• IPA^(key): [iːs̪ɐˈkʲîːt̪ʲɪ]

Verb

įsakýti (third-person present tense įsãko, third-person past tense įsãkė)

1. to order, to command

Conjugation

Conjugation of įsakyti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	įsakau	įsakai	įsako		įsakome, įsakom	įsakote, įsakot	įsako
	past (būtasis kartinis laikas)	įsakiau	įsakei	įsakė		įsakėme, įsakėm	įsakėte, įsakėt	įsakė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	įsakydavau	įsakydavai	įsakydavo		įsakydavome, įsakydavom	įsakydavote, įsakydavot	įsakydavo
	future (būsimasis laikas)	įsakysiu	įsakysi	įsakys		įsakysime, įsakysim	įsakysite, įsakysit	įsakys
subjunctive (tariamoji nuosaka)		įsakyčiau	įsakytum, įsakytumei	įsakytų		įsakytumėme, įsakytumėm, įsakytume	įsakytumėte, įsakytumėt	įsakytų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	įsakyk, įsakyki	teįsako, teįsakai		įsakykime, įsakykim	įsakykite, įsakykit	teįsako, teįsakai

Participles of įsakyti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		įsakąs, įsakantis	įsakomas
past		įsakęs	įsakytas
past frequentative		įsakydavęs	—
future		įsakysiąs, įsakysiantis	įsakysimas
participle of necessity		—	įsakytinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		įsakydamas
half-participle (padalyviai)	present	įsakant
	past	įsakius
	past frequentative	įsakydavus
	future	įsakysiant
manner of action (būdinys)		įsakyte, įsakytinai

Synonyms

• liepti

Derived terms

(Nouns)

• įsãkymas m

Related terms

(Nouns)

• įsakas m