aiškinti

Lithuanian

Etymology

aiškus (“clear”) +‎ -inti

Verb

áiškinti (third-person present tense áiškina, third-person past tense áiškino)

1. to explain, clarify

Conjugation

Conjugation of aiškinti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	áiškinu	áiškini	áiškina		áiškiname, áiškinam	áiškinate, áiškinat	áiškina
	past (būtasis kartinis laikas)	áiškinau	áiškinai	áiškino		áiškinome, áiškinom	áiškinote, áiškinot	áiškino
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	áiškindavau	áiškindavai	áiškindavo		áiškindavome, áiškindavom	áiškindavote, áiškindavot	áiškindavo
	future (būsimasis laikas)	áiškinsiu	áiškinsi	áiškins		áiškinsime, áiškinsim	áiškinsite, áiškinsit	áiškins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		áiškinčiau	áiškintum, áiškintumei	áiškintų		áiškintumėme, áiškintumėm, áiškintume	áiškintumėte, áiškintumėt	áiškintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	áiškink, áiškinki	teáiškina, teáiškinie		áiškinkime, áiškinkim	áiškinkite, áiškinkit	teáiškina, teáiškinie

Participles of aiškinti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		áiškinąs, áiškinantis	áiškinamas
past		áiškinęs	áiškintas
past frequentative		áiškindavęs	—
future		áiškinsiąs, áiškinsiantis	áiškinsimas
participle of necessity		—	áiškintinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		áiškindamas
half-participle (padalyviai)	present	áiškinant
	past	áiškinus
	past frequentative	áiškindavus
	future	áiškinsiant
manner of action (būdinys)		áiškinte, áiškintinai