atkalbėti

Lithuanian

Etymology

at- +‎ kalbėti

Verb

atkalbė́ti (third-person present tense àtkalba, third-person past tense atkalbė́jo)

1. to dissuade, to talk someone out of (doing something), to discourage

Conjugation

Conjugation of atkalbėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	atkalbu	atkalbi	atkalba		atkalbame, atkalbam	atkalbate, atkalbat	atkalba
	past (būtasis kartinis laikas)	atkalbėjau	atkalbėjai	atkalbėjo		atkalbėjome, atkalbėjom	atkalbėjote, atkalbėjot	atkalbėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	atkalbėdavau	atkalbėdavai	atkalbėdavo		atkalbėdavome, atkalbėdavom	atkalbėdavote, atkalbėdavot	atkalbėdavo
	future (būsimasis laikas)	atkalbėsiu	atkalbėsi	atkalbės		atkalbėsime, atkalbėsim	atkalbėsite, atkalbėsit	atkalbės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		atkalbėčiau	atkalbėtum, atkalbėtumei	atkalbėtų		atkalbėtumėme, atkalbėtumėm, atkalbėtume	atkalbėtumėte, atkalbėtumėt	atkalbėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	atkalbėk, atkalbėki	teatkalba, teatkalbie		atkalbėkime, atkalbėkim	atkalbėkite, atkalbėkit	teatkalba, teatkalbie

Participles of atkalbėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		atkalbąs, atkalbantis	atkalbamas
past		atkalbėjęs	atkalbėtas
past frequentative		atkalbėdavęs	—
future		atkalbėsiąs, atkalbėsiantis	atkalbėsimas
participle of necessity		—	atkalbėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		atkalbėdamas
half-participle (padalyviai)	present	atkalbant
	past	atkalbėjus
	past frequentative	atkalbėdavus
	future	atkalbėsiant
manner of action (būdinys)		atkalbėte, atkalbėtinai