išprotėti

Lithuanian

išprotė́ti (third-person present tense išprotė́ja, third-person past tense išprotė́jo)^[1]

Conjugation of išprotėti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	išprotėju	išprotėji	išprotėja	išprotėjame, išprotėjam	išprotėjate, išprotėjat	išprotėja
	past (būtasis kartinis laikas)	išprotėjau	išprotėjai	išprotėjo	išprotėjome, išprotėjom	išprotėjote, išprotėjot	išprotėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	išprotėdavau	išprotėdavai	išprotėdavo	išprotėdavome, išprotėdavom	išprotėdavote, išprotėdavot	išprotėdavo
	future (būsimasis laikas)	išprotėsiu	išprotėsi	išprotės	išprotėsime, išprotėsim	išprotėsite, išprotėsit	išprotės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		išprotėčiau	išprotėtum, išprotėtumei	išprotėtų	išprotėtumėme, išprotėtumėm, išprotėtume	išprotėtumėte, išprotėtumėt	išprotėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	išprotėk, išprotėki	teišprotėja, teišprotėjie	išprotėkime, išprotėkim	išprotėkite, išprotėkit	teišprotėja, teišprotėjie

Participles of išprotėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		išprotėjąs, išprotėjantis	išprotėjamas
past		išprotėjęs	išprotėtas
past frequentative		išprotėdavęs	—
future		išprotėsiąs, išprotėsiantis	išprotėsimas
participle of necessity		—	išprotėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		išprotėdamas
half-participle (padalyviai)	present	išprotėjant
	past	išprotėjus
	past frequentative	išprotėdavus
	future	išprotėsiant
manner of action (būdinys)		išprotėte, išprotėtinai

(Nouns)

^ Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
^ Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN