ištylėti

Lithuanian

ištylė́ti (third-person present tense ištỹli, third-person past tense ištylė́jo)

(intransitive) to be quiet for some time; to hold one's peace; to not speak a word

Conjugation of ištylėti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	ištyliu	ištyli	ištyli	ištylime, ištylim	ištylite, ištylit	ištyli
	past (būtasis kartinis laikas)	ištylėjau	ištylėjai	ištylėjo	ištylėjome, ištylėjom	ištylėjote, ištylėjot	ištylėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	ištylėdavau	ištylėdavai	ištylėdavo	ištylėdavome, ištylėdavom	ištylėdavote, ištylėdavot	ištylėdavo
	future (būsimasis laikas)	ištylėsiu	ištylėsi	ištylės	ištylėsime, ištylėsim	ištylėsite, ištylėsit	ištylės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		ištylėčiau	ištylėtum, ištylėtumei	ištylėtų	ištylėtumėme, ištylėtumėm, ištylėtume	ištylėtumėte, ištylėtumėt	ištylėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	ištylėk, ištylėki	teištyli, teištylie	ištylėkime, ištylėkim	ištylėkite, ištylėkit	teištyli, teištylie

Participles of ištylėti