mokyti

Lithuanian

Etymology

A causative form of mokėti (“to know, be able to, pay”). Cognate with Latvian mācīt.

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈmôːkʲiːt̪ʲɪ]

Verb

mókyti (third-person present tense móko, third-person past tense mókė)

1. (transitive) to teach

Conjugation

Conjugation of mokyti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	mokau	mokai	moko		mokome, mokom	mokote, mokot	moko
	past (būtasis kartinis laikas)	mokiau	mokei	mokė		mokėme, mokėm	mokėte, mokėt	mokė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	mokydavau	mokydavai	mokydavo		mokydavome, mokydavom	mokydavote, mokydavot	mokydavo
	future (būsimasis laikas)	mokysiu	mokysi	mokys		mokysime, mokysim	mokysite, mokysit	mokys
subjunctive (tariamoji nuosaka)		mokyčiau	mokytum, mokytumei	mokytų		mokytumėme, mokytumėm, mokytume	mokytumėte, mokytumėt	mokytų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	mokyk, mokyki	temoko, temokai		mokykime, mokykim	mokykite, mokykit	temoko, temokai

Participles of mokyti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		mokąs, mokantis	mokomas
past		mokęs	mokytas
past frequentative		mokydavęs	—
future		mokysiąs, mokysiantis	mokysimas
participle of necessity		—	mokytinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		mokydamas
half-participle (padalyviai)	present	mokant
	past	mokius
	past frequentative	mokydavus
	future	mokysiant
manner of action (būdinys)		mokyte, mokytinai

Synonyms

• dėstyti

Derived terms

(Verbs)

• (reflexive) mokytis
• išmokyti
• pamokyti

(Nouns)

• (verbal noun) mókymas m
• mokykla f
• mokinys m / mokinė f
• mokytojas m / mokytoja f