mokinys

Lithuanian

Etymology

From mókyti (“to teach”) +‎ -inỹs.

Noun

mokinỹs m (plural mokiniaĩ, feminine mokinė̃) stress pattern 3a

1. pupil (primary or secondary school student)
2. apprentice (person learning a trade or profession)
3. disciple, follower (person who follows someone's teachings)

   Apaštalai buvo Kristaus mokiniai ― The Apostles were Christ's followers.

Declension

Declension of mokinỹs

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	mokinỹs	mokiniaĩ
genitive (kilmininkas)	mókinio	mokinių̃
dative (naudininkas)	mókiniui	mokiniáms
accusative (galininkas)	mókinį	mókinius
instrumental (įnagininkas)	mókiniu	mokiniaĩs
locative (vietininkas)	mokinyjè	mokiniuosè
vocative (šauksmininkas)	mokinỹ	mokiniaĩ

See also

• studentas
• mokytojas

Further reading

• “mokinys”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
• “mokinys”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024