mokinys
Lithuanian edit
Etymology edit
From mókyti (“to teach”) + -inỹs.
Noun edit
mokinỹs m (plural mokiniaĩ, feminine mokinė̃) stress pattern 3a
- pupil (primary or secondary school student)
- apprentice (person learning a trade or profession)
- disciple, follower (person who follows someone's teachings)
Declension edit
Declension of mokinỹs
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | mokinỹs | mokiniaĩ |
| genitive (kilmininkas) | mókinio | mokinių̃ |
| dative (naudininkas) | mókiniui | mokiniáms |
| accusative (galininkas) | mókinį | mókinius |
| instrumental (įnagininkas) | mókiniu | mokiniaĩs |
| locative (vietininkas) | mokinyjè | mokiniuosè |
| vocative (šauksmininkas) | mokinỹ | mokiniaĩ |
See also edit
Further reading edit
- “mokinys”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- “mokinys”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024