naujinti

Lithuanian

Etymology

naujas +‎ -inti. Compare Latvian atjaunināt.

Verb

naũjinti (third-person present tense naujina, third-person past tense naujino)

1. to update
2. to renew, to renovate

Conjugation

Conjugation of naujinti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	naujinu	naujini	naujina		naujiname, naujinam	naujinate, naujinat	naujina
	past (būtasis kartinis laikas)	naujinau	naujinai	naujino		naujinome, naujinom	naujinote, naujinot	naujino
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	naujindavau	naujindavai	naujindavo		naujindavome, naujindavom	naujindavote, naujindavot	naujindavo
	future (būsimasis laikas)	naujinsiu	naujinsi	naujins		naujinsime, naujinsim	naujinsite, naujinsit	naujins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		naujinčiau	naujintum, naujintumei	naujintų		naujintumėme, naujintumėm, naujintume	naujintumėte, naujintumėt	naujintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	naujink, naujinki	tenaujina, tenaujinie		naujinkime, naujinkim	naujinkite, naujinkit	tenaujina, tenaujinie

Participles of naujinti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		naujinąs, naujinantis	naujinamas
past		naujinęs	naujintas
past frequentative		naujindavęs	—
future		naujinsiąs, naujinsiantis	naujinsimas
participle of necessity		—	naujintinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		naujindamas
half-participle (padalyviai)	present	naujinant
	past	naujinus
	past frequentative	naujindavus
	future	naujinsiant
manner of action (būdinys)		naujinte, naujintinai

Derived terms

prefixed forms of naujinti

• atnaujinti
• išnaujinti
• panaujinti
• pernaujinti
• pranaujinti