nukalbėti

Lithuanian

Etymology

nu- +‎ kalbėti

Verb

nukalbė́ti (third-person present tense nùkalba, third-person past tense nukalbė́jo)

1. to talk nonsense; to "speak much and say nothing"
2. to outtalk

Conjugation

Conjugation of nukalbėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	nukalbu	nukalbi	nukalba		nukalbame, nukalbam	nukalbate, nukalbat	nukalba
	past (būtasis kartinis laikas)	nukalbėjau	nukalbėjai	nukalbėjo		nukalbėjome, nukalbėjom	nukalbėjote, nukalbėjot	nukalbėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	nukalbėdavau	nukalbėdavai	nukalbėdavo		nukalbėdavome, nukalbėdavom	nukalbėdavote, nukalbėdavot	nukalbėdavo
	future (būsimasis laikas)	nukalbėsiu	nukalbėsi	nukalbės		nukalbėsime, nukalbėsim	nukalbėsite, nukalbėsit	nukalbės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		nukalbėčiau	nukalbėtum, nukalbėtumei	nukalbėtų		nukalbėtumėme, nukalbėtumėm, nukalbėtume	nukalbėtumėte, nukalbėtumėt	nukalbėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	nukalbėk, nukalbėki	tenukalba, tenukalbie		nukalbėkime, nukalbėkim	nukalbėkite, nukalbėkit	tenukalba, tenukalbie

Participles of nukalbėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		nukalbąs, nukalbantis	nukalbamas
past		nukalbėjęs	nukalbėtas
past frequentative		nukalbėdavęs	—
future		nukalbėsiąs, nukalbėsiantis	nukalbėsimas
participle of necessity		—	nukalbėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		nukalbėdamas
half-participle (padalyviai)	present	nukalbant
	past	nukalbėjus
	past frequentative	nukalbėdavus
	future	nukalbėsiant
manner of action (būdinys)		nukalbėte, nukalbėtinai