pakalbėti

Lithuanian

Etymology

pa- +‎ kalbėti

Verb

pakalbė́ti (third-person present tense pàkalba, third-person past tense pakalbė́jo)

1. to talk
2. to have a talk

   Pakalbėkim apie meilę.

   Let's talk about love.

Conjugation

Conjugation of pakalbėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	pakalbu	pakalbi	pakalba		pakalbame, pakalbam	pakalbate, pakalbat	pakalba
	past (būtasis kartinis laikas)	pakalbėjau	pakalbėjai	pakalbėjo		pakalbėjome, pakalbėjom	pakalbėjote, pakalbėjot	pakalbėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	pakalbėdavau	pakalbėdavai	pakalbėdavo		pakalbėdavome, pakalbėdavom	pakalbėdavote, pakalbėdavot	pakalbėdavo
	future (būsimasis laikas)	pakalbėsiu	pakalbėsi	pakalbės		pakalbėsime, pakalbėsim	pakalbėsite, pakalbėsit	pakalbės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		pakalbėčiau	pakalbėtum, pakalbėtumei	pakalbėtų		pakalbėtumėme, pakalbėtumėm, pakalbėtume	pakalbėtumėte, pakalbėtumėt	pakalbėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	pakalbėk, pakalbėki	tepakalba, tepakalbie		pakalbėkime, pakalbėkim	pakalbėkite, pakalbėkit	tepakalba, tepakalbie

Participles of pakalbėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		pakalbąs, pakalbantis	pakalbamas
past		pakalbėjęs	pakalbėtas
past frequentative		pakalbėdavęs	—
future		pakalbėsiąs, pakalbėsiantis	pakalbėsimas
participle of necessity		—	pakalbėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		pakalbėdamas
half-participle (padalyviai)	present	pakalbant
	past	pakalbėjus
	past frequentative	pakalbėdavus
	future	pakalbėsiant
manner of action (būdinys)		pakalbėte, pakalbėtinai