pralaukti

Lithuanian

Etymology

pra- +‎ laukti

Pronunciation

• IPA^(key): [prɐˈlaʊkʲtʲɪ]

Verb

praláukti (third-person present tense praláukia, third-person past tense praláukė)

1. to wait for some time [with genitive]
2. to spend a certain amount of time waiting [with genitive]

Conjugation

Conjugation of pralaukti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	pralaukiu	pralauki	pralaukia		pralaukiame, pralaukiam	pralaukiate, pralaukiat	pralaukia
	past (būtasis kartinis laikas)	pralaukiau	pralaukei	pralaukė		pralaukėme, pralaukėm	pralaukėte, pralaukėt	pralaukė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	pralaukdavau	pralaukdavai	pralaukdavo		pralaukdavome, pralaukdavom	pralaukdavote, pralaukdavot	pralaukdavo
	future (būsimasis laikas)	pralauksiu	pralauksi	pralauks		pralauksime, pralauksim	pralauksite, pralauksit	pralauks
subjunctive (tariamoji nuosaka)		pralaukčiau	pralauktum	pralauktų		pralauktumėme, pralauktumėm, pralauktume	pralauktumėte, pralauktumėt	pralauktų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	pralauk, pralauki	tepralaukia		pralaukime, pralaukim	pralaukite, pralaukit	tepralaukia

Participles of pralaukti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		pralaukiąs, pralaukiantis	pralaukiamas
past		pralaukęs	pralauktas
past frequentative		pralaukdavęs	—
future		pralauksiąs, pralauksiantis	pralauksimas
participle of necessity		—	pralauktinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		pralaukdamas
half-participle (padalyviai)	present	pralaukiant
	past	pralaukus
	past frequentative	pralaukdavus
	future	pralauksiant
manner of action (būdinys)		pralaukte, pralauktinai

Participle

pralaukti m pl

1. nominative/vocative masculine plural of pralauktas