triptotum
Latin
editNoun
edittriptōtum n (genitive triptōtī); second declension
Declension
editSecond-declension noun (neuter).
Case | Singular | Plural |
---|---|---|
Nominative | triptōtum | triptōta |
Genitive | triptōtī | triptōtōrum |
Dative | triptōtō | triptōtīs |
Accusative | triptōtum | triptōta |
Ablative | triptōtō | triptōtīs |
Vocative | triptōtum | triptōta |