šauksmininkas
Lithuanian edit
Alternative forms edit
Etymology edit
From šaũksmas (“scream, cry”) + -ininkas (a calque of Latin vocātīvus), the former component from šaũkti (“to shout”).[1]
Pronunciation edit
Noun edit
šauksminiñkas m (plural šauksminiñkai) stress pattern 2
- (grammar) vocative case
- Synonym: vokatỹvas
Declension edit
Declension of šauksminiñkas
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | šauksminiñkas | šauksminiñkai |
| genitive (kilmininkas) | šauksminiñko | šauksminiñkų |
| dative (naudininkas) | šauksminiñkui | šauksminiñkams |
| accusative (galininkas) | šauksminiñką | šauksmininkùs |
| instrumental (įnagininkas) | šauksmininkù | šauksminiñkais |
| locative (vietininkas) | šauksmininkè | šauksminiñkuose |
| vocative (šauksmininkas) | šauksminiñke | šauksminiñkai |
References edit
- ^ Wojciech Smoczyński (2018) “šaũkti”, in Lithuanian Etymological Dictionary, Berlin, Germany: Peter Lang, , →ISBN, page 626