Lithuanian

edit

Alternative forms

edit

Etymology

edit

From šaũksmas (scream, cry) +‎ -ininkas (a calque of Latin vocātīvus), the former component from šaũkti (to shout).[1]

Pronunciation

edit
  • IPA(key): [ʃɐʊkʲsʲmʲɪˈnʲɪŋkɐs]
  • Hyphenation: šauks‧mi‧nin‧kas

Noun

edit

šauksminiñkas m (plural šauksminiñkai) stress pattern 2

  1. (grammar) vocative case
    Synonym: vokatỹvas

Declension

edit
Declension of šauksminiñkas
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) šauksminiñkas šauksminiñkai
genitive (kilmininkas) šauksminiñko šauksminiñkų
dative (naudininkas) šauksminiñkui šauksminiñkams
accusative (galininkas) šauksminiñką šauksmininkùs
instrumental (įnagininkas) šauksmininkù šauksminiñkais
locative (vietininkas) šauksmininkè šauksminiñkuose
vocative (šauksmininkas) šauksminiñke šauksminiñkai

References

edit
  1. ^ Wojciech Smoczyński (2018) “šaũkti”, in Lithuanian Etymological Dictionary, Berlin, Germany: Peter Lang, →DOI, →ISBN, page 626