aidinti

Lithuanian

Etymology

Probably from Proto-Indo-European *h₂eydʰ- (“to ignite”). Cognate with Ancient Greek αἴθω (aíthō, “id”).

Verb

aidinti (third-person present tense aidina, third-person past tense aidino)

1. to defenestrate, throw out of a window
2. (archaic) to incite, instigate

Conjugation

Conjugation of aidinti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	aidinu	aidini	aidina		aidiname, aidinam	aidinate, aidinat	aidina
	past (būtasis kartinis laikas)	aidinau	aidinai	aidino		aidinome, aidinom	aidinote, aidinot	aidino
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	aidindavau	aidindavai	aidindavo		aidindavome, aidindavom	aidindavote, aidindavot	aidindavo
	future (būsimasis laikas)	aidinsiu	aidinsi	aidins		aidinsime, aidinsim	aidinsite, aidinsit	aidins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		aidinčiau	aidintum, aidintumei	aidintų		aidintumėme, aidintumėm, aidintume	aidintumėte, aidintumėt	aidintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	aidink, aidinki	teaidina, teaidinie		aidinkime, aidinkim	aidinkite, aidinkit	teaidina, teaidinie

Participles of aidinti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		aidinąs, aidinantis	aidinamas
past		aidinęs	aidintas
past frequentative		aidindavęs	—
future		aidinsiąs, aidinsiantis	aidinsimas
participle of necessity		—	aidintinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		aidindamas
half-participle (padalyviai)	present	aidinant
	past	aidinus
	past frequentative	aidindavus
	future	aidinsiant
manner of action (būdinys)		aidinte, aidintinai

Further reading

• Wojciech Smoczyński (2018) “aidinti”, in Lithuanian Etymological Dictionary, Berlin, Germany: Peter Lang, →DOI, →ISBN, page 6