deklinacija

Lithuanian

Noun

deklinãcija f stress pattern 1

1. declination

Declension

Declension of deklinãcija

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	deklinãcija	deklinãcijos
genitive (kilmininkas)	deklinãcijos	deklinãcijų
dative (naudininkas)	deklinãcijai	deklinãcijoms
accusative (galininkas)	deklinãciją	deklinãcijas
instrumental (įnagininkas)	deklinãcija	deklinãcijomis
locative (vietininkas)	deklinãcijoje	deklinãcijose
vocative (šauksmininkas)	deklinãcija	deklinãcijos

Further reading

• “deklinacija”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024

Serbo-Croatian

Etymology

Learned borrowing from Latin dēclīnātiō. By surface analysis, deklinírati +‎ -cija.

Pronunciation

• IPA^(key): /deklinǎːt͡sija/

Noun

deklinácija f (Cyrillic spelling деклина́ција, relational adjective deklinácījskī)

1. (grammar) declension

   Synonym: sklònidba

Declension

Declension of deklinacija

	singular	plural
nominative	deklinácija	deklinacije
genitive	deklinacije	deklinacija
dative	deklinaciji	deklinacijama
accusative	deklinaciju	deklinacije
vocative	deklinacijo	deklinacije
locative	deklinaciji	deklinacijama
instrumental	deklinacijom	deklinacijama

See also

• dȅklinabīlan, ȉndeklinabīlan
• deklinabílnōst, deklinàtōrij, deklinògraf, dȅklinometar

Further reading

• “deklinacija” in Hrvatski jezični portal