ištikti

Lithuanian

From iš- (“out”) +‎ tikti.

ištìkti (third-person present tense ištìnka, third-person past tense ištìko)

to come up, be hit by, befall
Mus ištiko baisi audra.
We happened to face a horrible storm.

Conjugation of ištikti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	ištinkù	ištinkì	ištiñka	ištiñkame, ištiñkam	ištiñkate, ištiñkat	ištiñka
	past (būtasis kartinis laikas)	ištikaũ	ištikaĩ	ištìko	ištìkome, ištìkom	ištìkote, ištìkot	ištìko
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	ištìkdavau	ištìkdavai	ištìkdavo	ištìkdavome, ištìkdavom	ištìkdavote, ištìkdavot	ištìkdavo
	future (būsimasis laikas)	ištìksiu	ištìksi	ištìks	ištìksime, ištìksim	ištìksite, ištìksit	ištìks
subjunctive (tariamoji nuosaka)		ištìkčiau	ištìktum, ištìktumei	ištìktų	ištìktumėme, ištìktumėm, ištìktume	ištìktumėte, ištìktumėt	ištìktų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	ištìk, ištìki	teištiñka, teištiñkie	ištìkime, ištìkim	ištìkite, ištìkit	teištiñka, teištiñkie

Participles of ištikti