kaimynas
Lithuanian edit
Etymology edit
From kaimas + -ynas (“adjectival suffix”). Likely originally an adjective, cf. Latin vīcīnus.[1]
Noun edit
kaimýnas m (plural kaimýnai, feminine kaimynė) stress pattern 1
- neighbor (adjacent resident)
Declension edit
Declension of kaimýnas
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | kaimýnas | kaimýnai |
| genitive (kilmininkas) | kaimýno | kaimýnų |
| dative (naudininkas) | kaimýnui | kaimýnams |
| accusative (galininkas) | kaimýną | kaimýnus |
| instrumental (įnagininkas) | kaimýnu | kaimýnais |
| locative (vietininkas) | kaimýne | kaimýnuose |
| vocative (šauksmininkas) | kaimýne | kaimýnai |
Derived terms edit
Derived terms
References edit
- ^ Jānis Endzelīns (transl. W. R. Schmalstieg & B. Jēgers) (1971) Comparative phonology and morphology of the Baltic languages, De Gruyter, →ISBN, 124d, page 104
Further reading edit
- “kaimynas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- “kaimynas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024