kalbotyrininkas

Lithuanian

Etymology

From kalbótyra (“linguistics”) +‎ -ininkas.

Pronunciation

• IPA^(key): [kɐlˈboːtʲiːrʲɪnʲɪŋkɐs]
• Hyphenation: kal‧bo‧ty‧ri‧nin‧kas

Noun

kalbótyrininkas m (plural kalbótyrininkai, feminine kalbótyrininkė) stress pattern 1

1. linguist (person who studies linguistics)

   Synonyms: lingvìstas, kalbiniñkas

Declension

Declension of kalbótyrininkas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	kalbótyrininkas	kalbótyrininkai
genitive (kilmininkas)	kalbótyrininko	kalbótyrininkų
dative (naudininkas)	kalbótyrininkui	kalbótyrininkams
accusative (galininkas)	kalbótyrininką	kalbótyrininkus
instrumental (įnagininkas)	kalbótyrininku	kalbótyrininkais
locative (vietininkas)	kalbótyrininke	kalbótyrininkuose
vocative (šauksmininkas)	kalbótyrininke	kalbótyrininkai

Related terms

• kalbesỹs
• kalbė́ti
• kalbė́tojas
• kalbà
• kalbótyra
• kálbinti

 

Further reading

• “kalbotyrininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
• “kalbotyrininkas”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.
• “kalbotyrininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024