mergelė

Lithuanian

Etymology

From merga +‎ -elė.

Noun

mergẽlė f (plural mergelės)

1. maiden; young unmarried woman
2. girl

Declension

Declension of mergẽlė

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	mergẽlė	mergẽlės
genitive (kilmininkas)	mergẽlės	mergẽlių
dative (naudininkas)	mergẽlei	mergẽlėms
accusative (galininkas)	mergẽlę	mergelès
instrumental (įnagininkas)	mergelè	mergẽlėmis
locative (vietininkas)	mergẽlėje	mergẽlėse
vocative (šauksmininkas)	mergẽle	mergẽlės