nukeliauti

Lithuanian

Etymology

nu- +‎ keliauti

Pronunciation

• IPA^(key): [nʊkʲɛˈlʲæʊtʲɪ]

Verb

nukeliáuti (third-person present tense nukeliáuja, third-person past tense nukeliãvo)

1. to travel to
2. to cover some distance

Conjugation

Conjugation of nukeliauti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	nukeliauju	nukeliauji	nukeliauja		nukeliaujame, nukeliaujam	nukeliaujate, nukeliaujat	nukeliauja
	past (būtasis kartinis laikas)	nukeliavau	nukeliavai	nukeliavo		nukeliavome, nukeliavom	nukeliavote, nukeliavot	nukeliavo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	nukeliaudavau	nukeliaudavai	nukeliaudavo		nukeliaudavome, nukeliaudavom	nukeliaudavote, nukeliaudavot	nukeliaudavo
	future (būsimasis laikas)	nukeliausiu	nukeliausi	nukeliaus		nukeliausime, nukeliausim	nukeliausite, nukeliausit	nukeliaus
subjunctive (tariamoji nuosaka)		nukeliaučiau	nukeliautum, nukeliautumei	nukeliautų		nukeliautumėme, nukeliautumėm, nukeliautume	nukeliautumėte, nukeliautumėt	nukeliautų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	nukeliauk, nukeliauki	tenukeliauja, tenukeliaujie		nukeliaukime, nukeliaukim	nukeliaukite, nukeliaukit	tenukeliauja, tenukeliaujie

Participles of nukeliauti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		nukeliaująs, nukeliaujantis	nukeliaujamas
past		nukeliavęs	nukeliautas
past frequentative		nukeliaudavęs	—
future		nukeliausiąs, nukeliausiantis	nukeliausimas
participle of necessity		—	nukeliautinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		nukeliaudamas
half-participle (padalyviai)	present	nukeliaujant
	past	nukeliavus
	past frequentative	nukeliaudavus
	future	nukeliausiant
manner of action (būdinys)		nukeliaute, nukeliautinai