nusikaltimas

Lithuanian

Etymology

From nusikalsti +‎ -imas.

Noun

nusikaltìmas m (plural nusikaltìmai) stress pattern 2

1. crime, offense

Declension

Declension of nusikaltìmas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	nusikaltìmas	nusikaltìmai
genitive (kilmininkas)	nusikaltìmo	nusikaltìmų
dative (naudininkas)	nusikaltìmui	nusikaltìmams
accusative (galininkas)	nusikaltìmą	nusikaltimùs
instrumental (įnagininkas)	nusikaltimù	nusikaltìmais
locative (vietininkas)	nusikaltimè	nusikaltìmuose
vocative (šauksmininkas)	nusikaltìme	nusikaltìmai

Further reading

• “nusikalsti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024