policininkas

Lithuanian

Policininkas

Etymology

From polìcija (“police”) +‎ -ininkas (occupational suffix).

Pronunciation

• IPA^(key): [pɔˈlʲɪtsʲɪnʲɪŋkɐs]
• Hyphenation: po‧li‧ci‧nin‧kas

Noun

polìcininkas m (plural polìcininkai, feminine polìcininkė) stress pattern 1

1. policeman

   Synonym: (obsolete) policijántas

Declension

Declension of polìcininkas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	polìcininkas	polìcininkai
genitive (kilmininkas)	polìcininko	polìcininkų
dative (naudininkas)	polìcininkui	polìcininkams
accusative (galininkas)	polìcininką	polìcininkus
instrumental (įnagininkas)	polìcininku	polìcininkais
locative (vietininkas)	polìcininke	polìcininkuose
vocative (šauksmininkas)	polìcininke	polìcininkai

Related terms

• polìcija
• polìcinis

 

Further reading

• “policininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
• “policininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024